Skurstančioms šeimoms Lietuvoje vis dar tenka susidurti su nuolatiniu nepritekliumi ir skolų našta. Vienas iš galimų pagalbos kelių – socialinė paskolos programa, skirta ne pelno tikslais, o socialinei integracijai skatinti. Nors pati paskola gali būti nedidelė, jos paskirtis – padėti atkurti finansinį stabilumą, išsaugoti būstą ar pasirūpinti būtiniausiais poreikiais.
Tokias programas dažniausiai inicijuoja savivaldybės bendradarbiaudamos su valstybe arba Europos socialiniu fondu (ESF+). Finansavimas suteikiamas ne grynųjų pinigų forma, o apmokant paslaugas ar sąskaitas, susijusias su būtiniausiais šeimos poreikiais – būsto išlaikymu, šildymu, vaikų ugdymu, būtinu gydymu.
Kas gali gauti šią pagalbą?
Pirmiausia – šeimos, kurios atitinka nustatytus skurdo ar socialinės rizikos kriterijus. Vertinamas pajamų dydis, turto kiekis, šeimos narių skaičius ir socialinė padėtis. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Sprendimą dėl paramos skyrimo priima savivaldybės socialinių paslaugų skyrius, dažnai pasitelkdamas ir socialinius darbuotojus.
Svarbu pažymėti, kad ši „paskola" nėra tokia kaip bankinė – dažnai ji nereikalauja grąžinimo, o jei ir grąžinama, tai simbolinėmis dalimis. Jos tikslas – ne pasipelnyti, o padėti žmogui išlipti iš skolų rato ir užtikrinti orų pragyvenimą.
Kam skirta programa?
Tokios programos gali būti gyvybiškai svarbios vienišoms motinoms, daug vaikų auginančioms šeimoms ar žmonėms, laikinai netekusiems pajamų. Tai ne tik finansinis palengvinimas, bet ir paskata pradėti iš naujo, siekiant tvaresnio gyvenimo.
